Individuali veikla

Teisė verstis individualia veikla.
Įsivaizduokime situaciją, kai fizinis asmuo nusiperka kelis daiktus, juos parduoda kitiems asmenims ir iš to gauna pelno. Kyla klausimas, ar tokia veikla turėtų būti laikoma individualia veikla, ar ne. Gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų bei kitų mokesčių skaičiavimas skiriasi atsižvelgiant į tai, ar tokia asmens veikla bus pripažinta verslu. Todėl yra svarbu žinoti požymius, kuriems esant pripažįstama, kad asmuo užsiima verslu, ir dėl verslo vykdymo atsirandančius teisinius bei ekonominius padarinius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.4 str. 
nustato, kad, be kitų teisių, fizinio asmens civilinis teisnumas apima ir jo teisę, vadovaujantis įstatymais, verstis ūkine komercine veikla. Teisė steigti juridinius asmenis LR CK nustatyta kaip atskira fizinio asmens teisė, taigi verslą asmuo gali vykdyti ir neįsteigęs juridinio asmens. Vykdant veiklą jam, be abejo, bus taikomi bendrieji teisės aktų reikalavimai, taikomi verslo subjektams, arba specialieji, nustatyti būtent fiziniams asmenims, vykdantiems verslo veiklą.

Taigi galima teigti, jog teisės vykdyti verslą įgyvendinimas galimas (i) vykdant individualią veiklą ir (ii) įsteigus juridinį asmenį. Si teisė įgyvendinama paties fizinio asmens, nusprendusio vykdyti tokią veiklą, pasirinkimu ir priklauso nuo planuojamos verslo apimties (apyvartos, trukmės, pan.), kuri nulemia ir verslo vykdymo tvarką.