Individualios veiklos sąvoka ir požymiai


Teisė verstis individualia veikla įtvirtinta LR CK, tačiau šiame teisės akte individualios veiklos sąvoka nepaaiškinama. Lietuvos teisėje galiojanti individualios veiklos sąvoka pateikta LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Kvalifikuojant fizinio asmens veiklą kaip individualią yra taikomi trys privalomi kriterijai:
  • savarankiškumas;
  • tęstinumas;
  • pajamų ir kitokios ekonominės naudos siekimas.
    Veiklos savarankiškumas yra kriterijus, reiškiantis veiklos priešingybę darbo santykiams, t.y. atitikimas šiam kriterijui turėtų reikšti, jog asmuo dirba „pats sau", o ne darbdaviui pagal darbo sutartį. Jis savarankiškai planuoja, kokią veiklą vykdyti, ir renkasi jos įgyvendinimo formą bei tvarką. Asmuo kartu prisiima riziką dėl galimo veiklos rezultato ir jos ekonominio pelningumo. 

    Veiklos tęstinumas taip pat yra viena iš būtinų prielaidų, siekiant kvalifikuoti veiklą kaip individualią, todėl asmens vykdomiems sandoriams turėtų būti būdingas tęstinumas, t.y. motyvai ir galimybės sudaryti sandorius ir ateityje. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo praktikoje pripažįstama, kad atsitiktiniai sandoriai, tarkim, asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra „verslininkiškumo" elementų, negali būti laikomi individualios veiklos vykdymo požymiu. Kita vertus, tam tikromis aplinkybėmis ir nesant tęstinumo, gali būti pripažinta, kad asmuo verčiasi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: gaunamos naudos dydis ir tai, kokią gyventojų pajamų dalį mokestiniu laikotarpiu sudaro ši nauda (pvz., pajamos iš žemės sklypų pardavimo sudaro didžiąją gyventojo visų pajamų dalį), taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Be abejo, šios aplinkybės - tiek tęstinumas, tiek pajamų dydis ir jų santykinė dalis kitose pajamose - vertintinos atsižvelgiant į visų egzistuojančių aplinkybių kontekstą kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į sudarytų sandorių rūšį, asmens tikslus, jei juos įmanoma nustatyti, ir pan.). Nors tęstinumo požymis kiek neapibrėžtas ir galimas interpretuoti, tačiau jis turėtų būti suvokiamas kaip priešingas sąvokai „vienkartiniai atsitiktiniai sandoriai", t.y. sandoriai, neturintys pastovumo ir tęstinumo požymių ir nesusiję tarpusavyje, kuriuos gyventojas atlieka veikdamas kaip privatus asmuo savo, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

    Neatsiejamai susijęs ir aukščiau nurodytus požymius paaiškinantis bei papildantis požymis yra „pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekimas". Tai individualios veiklos vykdymo priežastis ir fizinio asmens siekis iš to gauti ekonominę naudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5 - 902/2006 aiškindamas šį požymį yra nurodęs, jog verslumas arba komerciškumas reiškia, jog „visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios <...> turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos". Taigi verslumas yra svarbus pirmuosius du požymius papildantis ir, matyt, pagrindinis individualios veiklos požymis. Aptariant tęstinumo požymį jau buvo minėtas verslumas, t.y. vykdydamas individualią veiklą asmuo veikia kaip verslininkas, jis kuria ir įgyvendina vienokią ar kitokią, daugiau ar mažiau išplėtotą verslo strategiją ir sprendžia dėl jos įgyvendinimo priemonių, pasirinkdamas savitą veiklos vykdymo formą ir nesteigdamas tam atskiro juridinio asmens.
    Apibendrinti šių privalomų kriterijų aiškinimai pateikiami lentelėje.

INDIVIDUALIOS VEIKLOS PRIVALOMI KRITERIJAI:

Comments