Veiklos įsteigus juridinį asmenį rūšys

Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys. Pagal tikslą juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius (LR CK 2.24 str. 1 d.). Privatieji asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus. Sąvoka „privatūs interesai" reiškia bet kokią materialią naudą (pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.), kurią gauna ar siekia gauti privatieji asmenys - juridinio asmens steigėjai arba dalyviai.

Išskiriami tokie privačiųjų juridinių asmenų esminiai bruožai:

  1. jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius ir giminystė, todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų veiklos tikslai gali būti nurodomi labai plačiai;
  2. sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui.

PAGRINDINIAI PRIVAČIŲJŲ IR VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SKIRTUMAI:


    Remiantis LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 11 ir 12 p., juridinių asmenų tipai yra tokie:

    Privatieji juridiniai asmenys:
  1. advokatų profesinės bendrijos;
  2. akcinės bendrovės;
  3. Europos ekonominių interesų grupės;
  4. individualios (personalinės) įmonės;
  5. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
  6. kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);
  7. kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;
  8. tikrosios ūkinės bendrijos;
  9. uždarosios akcinės bendrovės;
  10. žemės ūkio bendrovės.
Viešieji juridiniai asmenys:
  1. asociacijos (bei visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal LR asociacijų įstatymą);
  2. daugiabučių namų savininkų bendrijos;
  3. garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos;
  4. gyvenamųjų namų statybos bendrijos;
  5. labdaros ir paramos fondai;
  6. politinės partijos ir politinės organizacijos;
  7. profesinės sąjungos ir jų susivienijimai;
  8. savivaldybių biudžetinės įstaigos;
  9. savivaldybių įmonės;
  10. sodininkų bendrijos;
  11. religinės bendruomenės ir bendrijos;
  12. valstybės biudžetinės įstaigos;
  13. valstybės įmonės;
  14. viešosios įstaigos.

    Toliau išsamiau bus analizuojamos būtent privačiųjų juridinių asmenų rūšys ir jų steigimo bei veiklos vykdymo tvarka.

    Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Asmuo, ketinantis įsteigti juridinį asmenį, visų pirma turi nuspręsti, kokios teisinės formos juridinį asmenį steigti. Juridinio asmens teisinė forma - tai juridinio asmens organizacinė sistema. Pagal atsakomybės laipsnį visi juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis.
    Juridinis asmuo atsako už savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Ar juridinio asmens dalyviai (įregistravus juridinį asmenį, šio juridinio asmens steigėjai tampa jo dalyviais) atsako už juridinio asmens prievoles, priklauso nuo to, ar juridinis asmuo yra ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės.

Už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles juridinio asmens dalyvis neatsako.

    Svarbu atkreipti dėmesį, jog tam tikrais išimtiniais atvejais už ribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles jo dalyvis gali atsakyti. Tokia išimtis įtvirtinta LR CK 2.50 str. 3 d., kuri numato, jog juridinio asmens dalyvis atsako už juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, kai dėl šio juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės. Įrodinėjant juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, privalu nustatyti tai, jog dėl šių (nesąžiningų) veiksmų sumažėjo to juridinio asmens mokumas bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
    Taigi aplinkybė, ar juridinis asmuo yra ribotos, ar neribotos civilinės atsakomybės, yra reikšminga, renkantis juridinio asmens teisinę formą. Pavyzdžiui, steigiant individualią įmonę, jos savininkas atsakys už juridinio asmens prievoles subsidia-riai, tuo tarpu steigiant uždarąją akcinę bendrovę, jos dalyviai neatsakys už juridinio asmens prievoles (nebent esant dalyvių nesąžiningumui).
    Siekiant tinkamai pasirinkti juridinio asmens teisinę formą, būtina susipažinti su pagrindinėmis privačiųjų juridinių asmenų teisinėmis formomis, privalumais bei trūkumais. Toliau esančiuose skyriuose pateikiamas detalesnis (uždarosios) akcinės bendrovės, individualios įmonės, ūkinės bendrijos aprašymas ir jų steigimo tvarka.