Verslo finansavimas

Dažniausiai pinigų verslo pradžiai gauname iš savo santaupų, šeimos narių bei bankų paskolų.

Prašant paskolos banke svarbu iš anksto numatyti pagrindinius klausimus, į kuriuos gali tekti atsakyti banke, t.y. suma ir laikotarpis, kuriam imama paskola, kaip pinigai bus naudojami (pvz., nupirktas nekilnojamasis turtas gali būti įkeičiamas), kiek prisidedama nuosavomis lėšomis, koks bus produktas ir jo kaina, koks ir kada planuojamas pelnas, turimi kontaktai arba susitarimai, pasižadėjimai dėl verslo susitarimų su tiekėjais ir jų jau turimi įsipareigojimai.

    Pagrindiniai du pajamų šaltiniai yra finansavimas paskolomis (angl. debt finan-cing) ir finansavimas nuosavu kapitalu arba didinant akcininkų nuosavybę (angl. equity financing).

Kiti finansavimo šaltiniai būtų šie: akcijų pardavimas, nepaskirstytas pelnas, lizingo bendrovės ir įrangos gamintojai ar tiekėjai, kredito linija, kredito limitas, faktoringas, tačiau šie šaltiniai reikalauja jau pradinio įdirbio, t.y. norint tokiais būdais finansuotis, jau turėtumėte turėti dalį pinigų arba užtikrinti įmonės patikimumą. Išsamiau šie ir kiti būdai aptariami žemiau.

Šeima, draugai. Didžioji dalis naujų įmonių yra finansuojamos iš asmeninių, šeimos ir draugų finansų, tačiau nesurinkus pakankamai lėšų, tenka ieškoti ir kitų būdų.

Bankai ir kredito unijos. Galima kreiptis į bankus, kurie teikia įvairias finansavimo paslaugas verslui: investicinės paskolos, paskolos apyvartiniam kapitalui, kredito linija, lizingas, faktoringas, sąskaitos kreditas (angl. overdraft), veiklos nuoma ir kt.

Norėdami skolintis ilgesniam laikui - trejiems ir daugiau metų - turėtumėte rinktis ilgalaikes banko paskolas, naudotis lizingu arba rizikos kapitalo fondais. Jei planuojate paskolą naudoti maždaug metus, jums tiktų: banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti, sąskaitos kreditas, faktoringas, kredito linija. Tad jei jūsų įmonei reikia keleto automobilių, kurie užtikrintų efektyvesni darbų atlikimą, jūs naudotumėtės lizingo paslauga. Tuo tarpu prireikus įsigyti įrengimų gamybai, kreiptumėtės į banką dėl investicinės paskolos. O jei jūsų įmonei prireikia daugiau apyvartinių lėšų, bet neturite turto, kurį galėtumėte įkeisti bankui, galite su kredito įstaiga tartis dėl kredito linijos ar sąskaitos kredito dviejų trijų savaičių laikotarpiui: pasiskolintą sumą grąžintumėte gavę mokėjimus už savo parduotas prekes ar paslaugas.

Kredito unijos paprastai suteikia paskolas žemės ūkiui, SVV, bet norėdami gauti paskolą, turėtumėte tapti tos kredito unijos nariu ir įsigyti bent vieną pajų bei sumokėti stojamąjį mokestį, jei toks yra (Lietuvos kredito unijos http://www.lku.lt/lt/ apie-kredito-unija/tapkite-nariu.html).

Bankai bei kreditavimo įmonės dažniausiai reikalauja užstato už suteikiamą kreditą. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditoriai gali pasiimti užstatytą turtą ir jį pardavę susigrąžinti išmokėtą kreditą. Jei kredito įstaiga įvertina, kad SVV subjektas yra nepatrauklus ar neturi pakankamo užstato, galima kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (toliau - INVEGA). Si organizacija gali garantuoti „pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui iki 80 proc. paskolos sumos visoms investicinėms paskoloms ir iki 50 proc. paskolos sumos visais kitais atvejais" (http://www.invega.lt/content/view/186/9/).

Prieš detaliau aptariant finansavimo šaltinių privalumus ir trūkumus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip nustatomos bankų palūkanos. Bankų teikiamų paskolų palūkanos sudarytos iš bazinės palūkanų normos EURIBOR arba VILIBOR, priklausomai nuo to, kokia valiuta imama paskola, prie kurios pridedama paties banko nustatyta marža. Paprastai tarpbankinės palūkanų normos - EURIBOR, VILIBOR, LIBOR - yra nuolat kintančios, tuo tarpu kredito įstaigos nustatyta marža yra užfiksuojama sutartyje. Marža - tai yra banko pelnas ir kartu rizikingumo rodiklis. Kuo didesnę riziką patiria bankas skolindamas pinigus, tuo didesnės maržos jis norės, kad kompensuotų riziką. Dėl to finansuojant įmonę netgi iš to paties banko, palūkanos gali gerokai skirtis, atsižvelgiant į finansavimo formą ir įmonės rizikingumą.

Investicinė paskola. Investicinė paskola suteikiama įmonei ilgam laikotarpiui (7-10 metų), kurio metu perkama įranga ar rekonstruojami gamybiniai pastatai, finansuojami nauji verslo projektai. Pradedant verslą kredito įstaigos finansuoja iki 50-60 proc. reikalingos sumos.

Paskola apyvartiniam kapitalui. Tai yra trumpalaikis kreditas apyvartiniam kapitalui finansuoti. Paprastai trumpalaikės paskolos palūkanų norma būna aukštesnė negu ilgalaikės paskolos.

Siekiant užtikrinti kredito grąžinimą, klientas hipotekos įstaigoje turi įkeisti nekilnojamąjį ir (arba) kilnojamąjį turtą, kurio vertę nustato turto vertintojai. Lėšos banko sąskaitose, vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų garantijos ir laidavimai taip pat gali būti tiek pagrindinės, tiek papildomos kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės.

    Šis kreditas dažniausiai:
  • Teikiamas ne mažiau kaip 1 metų veiklos patirtį turinčioms įmonėms.
  • Skirtas ūkinei veiklai plėtoti, apyvartinėms lėšoms papildyti.
  • Teikiamas litais, eurais, JAV doleriais.
  • Galima pasirinkti fiksuotą arba kintamą palūkanų normą.
  • Terminas iki 3 metų, atsižvelgiant į kredito įstaigą.

Kredito linija. Kredito linija - tai paskola, kuri suteikiama trumpam laikotarpiui apyvartinėms lėšoms papildyti, garantijoms bei laidavimams teikti, dokumentiniams akredityvams leisti. Kredito linija gali būti suteikta 12 mėnesių terminui su galimybe ją pratęsti dar 12 mėnesių. Ji rekomenduotina tada, kai papildomo finansavimo įmonei reikia vidutiniškai tik 10-20 dienų per mėnesį. Kredito įstaiga, norėdama užtikrinti kredito linijos grąžinimą, gali pareikalauti įkeisti turtą.



    Kredito įstaigose galite tikėtis tokių sąlygų šiai paskolai:
  • Turint vieną kredito linijos sutartį, galima naudotis keliomis kreditavimo rūšimis (t.y. galima nustatyto dydžio sumą naudoti apyvartinėms lėšoms papildyti, garantijoms bei laidavimams teikti, dokumentiniams akredityvams leisti).
  • Kredito linija gali būti suteikta litais, eurais, JAV doleriais.
  • Kreditai išduodami su fiksuota arba kintama palūkanų norma.
  • Galima kredito liniją, suteiktą viena valiuta, naudoti įvairiomis valiutomis.
  • Galima iki galutinio atsiskaitymo termino naudotis kredito linija pagal poreikį: grąžinti panaudotas kredito linijos lėšas anksčiau nustatyto termino ir prireikus vėl paimti.
  • Palūkanos skaičiuojamos nuo išduoto ir negrąžinto kredito likučio ir mokamos kiekvieną mėnesį.
  • Kredito linijos suteikimo terminas - iki 2 metų.

Lizingas. Pagal LR CK lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Yra keletas lizingo rūšių: automobilių lizingas, komercinio transporto lizingas, įrengimų ir technikos lizingas, nekilnojamojo turto lizingas, laisvalaikio transporto lizingas, greitasis lizingas.

Lizingas skirstomas į finansinį lizingą ir veiklos lizingą.
  • Veiklos lizingas yra nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja asmens pageidaujamą turtą ir perduoda jį asmeniui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas lizingo bendrovei. Jei asmuo pageidauja, jam suteikiama galimybė pasibaigus nuomos laikotarpiui turtą nusipirkti už kainą, lygią iš anksto sutartyje nustatytai likutinei turto vertei. Siuo būdu įmonės dažniausiai nuomojasi automobilius. Nuomos įmokos įtraukiamos į įmonės sąnaudas.
  • Naudojantis finansiniu lizingu (išperkamąja nuoma), per nuomos laikotarpį sumokama visa turto įsigijimo kaina, palūkanos ir pridėtinės vertės mokestis, o pasibaigus nuomos laikotarpiui tampama turto savininku. Dažniausiai finansinis lizingas yra ilgalaikis sandoris. Išnuomotas turtas įtraukiamas į įmonės balansą ir įmonė skaičiuoja jo nusidėvėjimą.
  • Faktoringas. Faktoringas - trumpalaikių skolų perleidimas, perduodant kredito riziką bei siekiant sparčiau atstatyti apyvartinio kapitalo dalį; kreditavimas, garantuotas klientų įkeistais jiems skolingų subjektų įsipareigojimais („Bankininkystės ir komercijos terminų žodynas", Vilnius, Kaunas, 1997).

Tai yra efektyvus ir greitas įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kuris leidžia, neįkeičiant turto, gauti 80-90 proc. sąskaitos sumos. Per kelias dienas, pateikus dokumentus, pardavėjui sumokamas avansas, o pirkėjui atsiskaičius - ir likusi suma. Faktoringas yra lanksti finansavimo priemonė, nes ji tiesiogiai susijusi su pardavimo apimtimi - kuo didesni pardavimai, tuo daugiau gaunama lėšų. Už suteiktą kreditą (pardavėjo gautos ir pirkėjo sumokėtos sumos skirtumą) pardavėjas moka sutartyje su faktoringo bendrove nustatytas palūkanas. Sis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalauja papildomo turto įkeitimo.

    Dažniausiai faktoringo paslaugomis naudojasi:
  • Didmenininkai - jų pirkėjai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai, reikalaujantys finansavimo. Tokiam finansavimui gauti dažniausiai reikia papildomo užstato. Faktoringo atveju užstatas yra nebūtinas.
  • Gamintojai - svarbiausi argumentai: apsidraudimas nuo rizikos, gamybos ir pardavimo finansavimas.
  • Tiekėjai - parduoda prekes ar žaliavas gamintojams, jiems problemų kelia mokėjimo terminai, reikalaujantys finansavimo. Tokiam finansavimui gauti dažniausiai reikia papildomo užstato. Faktoringo atveju užstatas yra nebūtinas.
  • Eksportuojančios Įmonės - svarbiausi aspektai priklauso nuo klientų ir šalių, į kurias prekės parduodamos: finansavimas, administravimas (bendravimas su partneriais sudėtingesnis), rizikos išvengimas (jie dažnai negali įvertinti su partneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl didelių atstumų).
  • Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio Įmonės - svarbiausia įmonių grupė, kuriai reikia finansuoti augantį apyvartinio kapitalo poreikį, o tuo tarpu įkeitimui neturi pakankamai turto. Tokioms įmonėms tinkamiausias finansavimo būdas yra faktoringas.
  • Paslaugų Įmonės - transporto įmonės, statybų sektoriaus įmonės ir pan.
  • Didelių projektų vykdytojai - esant konkurencijai, vienas iš pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus pardavimui, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius.

Kiekviena faktoringo įmonė, sudarydama faktoringo sutartį, įsipareigoja laikytis tam tikrų sąlygų ir terminų, kurie priklauso nuo prašomo finansuoti projekto rizikos laipsnio, faktoringo įmonės finansinių galimybių.

Faktoringo procese dalyvauja trys šalys: prekes parduodanti įmonė, prekes perkanti įmonė ir faktoringo įmonė. Pardavėjas, pardavęs prekes pirkėjui, kreipiasi į faktoringo įmonę, kuri už tam tikrą mokestį superka iš prekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei avansu perveda pardavėjui tam tikrą sąskaitos faktūros sumos dalį. Kai baigiasi atsiskaitymo už prekes terminas, pirkėjas sumoka faktoringo įmonei sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Tada faktoringo įmonė atskaito palūkanas ir prekių pardavėjui sumoka likusią sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos dalį.

    Faktoringo nauda pardavėjui:
  • finansavimas gaunamas neįkeičiant turto;
  • padidinamas įmonės likvidumas;
  • pirkėjui pasiūlomos patrauklesnės atsiskaitymo sąlygos ir ilgesni atidėto mokėjimo terminai;
  • palengvinamas piniginių srautų planavimas;
  • supaprastinamas skolų administravimas ir gautinų lėšų surinkimas;
  • leidžiama pasinaudoti tiekėjų nuolaidomis už ankstesnį apmokėjimą.

Sąskaitos kreditas (overdraftas). Tai trumpalaikio kreditavimo būdas, kai įmonė numatytą ribotą laiką gali turėti neigiamą, banko nustatyto limito neviršijantį atsiskaitomosios sąskaitos likutį. Toks finansavimas padeda subalansuoti įmonės pinigų srautus ir patenkinti einamųjų lėšų poreikį. Pasirašius sąskaitos kredito sutartį, įmonė bet kada gali pasinaudoti kreditu, o palūkanos yra mokamos tik už panaudotą sumą. Sąskaitos kreditas nuo kredito linijos skiriasi tuo, kad sąskaitos kredito įsiskolinimas dengiamas automatiškai, įplaukus lėšoms į sąskaitą.

Šiai apyvartinio kapitalo finansavimo formai taikomos palūkanos yra didesnės, negu paskolos ar kredito linijos. Toks finansavimas paprastai suteikiamas patikimiems, tam tikrą laiką su banku bendradarbiaujantiems klientams.

    Sąskaitos kredito privalumai:
  • galimybė subalansuoti įmonės pinigų srautus;
  • pasinaudojusi sąskaitos kreditu, įmonė nėra apribota pinigų išėmimo ir grąžinimo grafiku;
  • palūkanos mokamos tik už panaudotą sąskaitos kredito sumą;
  • platus valiutų pasirinkimas;
  • bazinė palūkanų norma yra žinoma ir viešai skelbiama;
  • bankui nereikia pateikti ataskaitos apie panaudotą kreditą;
  • įmonė, padengusi įsiskolinimą, jau kitą darbo dieną gali vėl pradėti naudotis sąskaitos kreditu;
  • paprastai suteikiamas be turto įkeitimo.

Lengvatiniai kreditai. Lengvatiniai kreditai gali būti išduodami nustatant mažesnes palūkanų normas, nustatant ilgesnį kredito grąžinimo laiką ar numatant neribotą kredito sumą. Lietuvos komerciniai bankai teikia lengvatines paskolas SVV iš Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, PHARE programos, įvairių užsienio investicinių bendrovių lėšų.


Norėdami sužinoti daugiau apie kiekvieno banko teikiamas paskolas, galite kreiptis į jų padalinius savo mieste. Kontaktus ir kiek platesnės informacijos apie jų teikiamas paslaugas rasite šiais adresais internete: AB SEB bankas http:// www.seb.lt, AB bankas „FINASTA" http://www.finasta.lt, AB bankas „Swedbank" http://www.swedbank.lt, AB DnB NORD bankas http://www.dnbnord.lt, AB bankas SNORAS http://www.snoras.lt, AB PAREX BANKAS http://www.parex.lt, AB Šiaulių bankas http://www.sb.lt, AB Ūkio bankas http://www.ub.lt, UAB Medicinos bankas http://www.medbank.lt, AS „UniCredit Bank" Lietuvos skyrius http:// www.unicreditbank.lt, Danske Bank A/S Lietuvos filialas http://www.danskeban-kas.lt, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius http://www.nordea.lt, Lietuvos bankas http://www.lb.lt (čia rasite aktualios informacijos ir visų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų kontaktus).

Kitos finansavimo formos. Apie kitus finansinius instrumentus, mikrokreditus, garantų teikimą (tarp jų palūkanų kompensavimą garantuotoms paskoloms), palūkanų kompensavimą subalansuotos plėtros projektams, privataus kapitalo fondus, nacionalinę paramą, savivaldybių paramą verslui, Europos Sąjungos struktūrinę paramą taip pat žr. skyriuje "Parama Verslui".
Comments