Verslo vadyba‎ > ‎

Franšizė

Franšizė
- tai kai franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą". LR CK 6.766-6.779 str. reglamentuoja franšizės sutartį.

Žinomiausi Lietuvoje franšizės atvejai yra "McDonalds" ir "Cili". Pasaulyje naudojamos įvairios franšizės formos:
  • Produkto ar prekės ženklo franšizės naudojamos siekiant sukurti paskirstymą per prekybos tinklą. Franšizės teikėjas kontroliuoja prekybininko veiklą, apribodamas konkurentų produktų pardavimą ir nurodydamas, kaip vykdyti rinkodaros programą. Už tai franšizės turėtojai gauna teisę naudotis žinomos firmos vardu. Taip pat jie gali gauti iš teisių turėtojo finansinę, rinkodaros ir valdymo paramą.
  • Verslo sistemos franšizė suteikia teisę naudotis teisių turėtojo firmos vardu ir ženklu, pardavinėti jo produktus ar paslaugas, naudotis rinkodaros metodais, sistema, vidinės kontrolės ir valdymo procedūromis. Franšizės pirkėjas tiesiog valdo kitos įmonės sukurtą verslą ar net visą verslo koncepciją
  • Susijungimas arba konversija. Šį tipą dažniausiai naudoja nepriklausomų verslininkų grupės, veikiančios smulkiose pramonės šakose, kurios suvienija savo išteklius, siekdamos patekti į geriau žinomą rinką ir sudaryti stambios kompanijos įvaizdį. Tai daroma sujungiant visas firmas ir suteikiant joms vieną pavadinimą bei sukuriant franšizės tinklą. Tokioje sistemoje visos tinklo kompanijos gali pasinaudoti bendra perkamąja galia bei reklamos ir rinkodaros ištekliais ir tuo būdu užkariauti didesnę rinkos dalį. Tokios kompanijos gali naudoti tiek savo, tiek franšizės pavadinimą.

    Franšizės įsigijimo privalumai:
  1. Mažesnė rizika. Franšizės pirkėjas įsigyja verslą, kurio daugumą problemų jau išsprendė kiti.
  2. Veiklai parengta sistema. Franšizės pirkėjas įgyja teises į registruotą firmos ženklą, patentus ir kai kurias dizaino koncepcijas, kitaip tariant, teisę pardavinėti žinomą produktą.
  3. Standartiniai produktai ir paslaugos. Franšizė suteikia galimybę pardavinėti rinkoje įsitvirtinusius produktus ir paslaugas, naudotis sukurta sistema.
  4. Finansinės ir apskaitos sistemos. Atsargų kontrolės blankai, pelno (nuostolių) ataskaitos formos. Be to, franšizės pirkėjas kas mėnesį pateikia finansines ataskaitas teisių turėtojui.
  5. Didesnė perkamoji galia. Pavieniams verslininkams vis sunkiau varžytis su konglomeratų, konsorciumų ir tarptautinių korporacijų perkamąja galia, o franšizės turėtojas gali naudotis viso teisių turėtojo tinklo perkamąja galia.
  6. Parama ir konsultavimas. Teisių turėtojai dažniausiai teikia savo franšizės turėtojams nuolatinę paramą ir mokymą, padeda spręsti iškilusias problemas.
  7. Nacionalinės ir vietinės reklamos kampanijos. Didelės kompanijos gali sau leisti daug didesnės apimties, intensyvumo ir geresnio lygio reklamą nei mažos. Be to, paprastai franšizės pirkėjai, be privilegijos mokesčio, moka bendrų pajamų dalį į nacionalinį ar regioninį reklamos fondą.
  8. Reklama vietoje. Teisių turėtojas aprūpina franšizės pirkėjus šiuolaikinėmis reklamos priemonėmis, kurios padeda sukurti žymiai geresnį firmos įvaizdį.
  9. Vieninga pakuotė. Teisių turėtojas paprastai jau yra sukūręs savo produktui firminę tinkamo dydžio ir tipo pakuotę, kuria naudojasi ir franšizės pirkėjas.
  10. Nuolatiniai tyrimai ir produkto tobulinimas. Dauguma teisių turėtojų nuolat kuria naujus produktus bei tobulina jų versijas, kuo naudojasi ir franšizės turėtojai. To paprastai negali sau leisti nepriklausomi verslininkai.
  11. Finansinė pagalba. Dauguma franšizės teikėjų siūlo finansinę pagalbą savo naujiesiems partneriams, finansuoja dalį pradinių franšizės išlaidų - įrengimams, rekonstrukcijai ar žemei įsigyti.
  12. Vietos parinkimas. Teisių turėtojai paprastai geriausiai žino tinkamiausias vietas savo verslui, todėl gali padėti pasirinkti tinkamą vietą, kuri atneš maksimalų pelną.
  13. Veiklos vadovas. Franšizės turėtojas galės juo naudotis pats ir mokydamas savo darbuotojus.
  14. Prekybos ir rinkodaros parama. Teisių turėtojai atskleidžia franšizės pirkėjams savo prekybos ir rinkodaros paslaptis, kurios padėjo jiems pasiekti sėkmės versle.
  15. Planavimas ir prognozė. Būtina planuoti savo pardavimus, atsargas, personalo politiką ir mokymą, numatyti pajamas ir išlaidas.
  16. Mažesnio kapitalo poreikis. Franšizės pirkėjas tiksliai žino, kokius įrengimus ir kiek jų pirkti. Be to, jis gali įsigyti įrengimus žemesne kaina, nes didesnė teisių turėtojo perkamoji galia leidžia tikėtis nuolaidų. Kartais teisių turėtojai leidžia pirkti įrengimus išsimokėtinai.

    Franšizės įsigijimo trukumai:
  1. Mažesnis savarankiškumas. Franšizės pirkėjas veikia svetimu vardu, įgyvendindamas ne savo verslo koncepciją. Taigi jis yra daugiau vadybininkas, nei šeimininkas.
  2. Palyginti didelė kaina. Kai kurių franšizių įsigijimo kaina nemaža, be to, tenka mokėti nuolatinį privilegijos mokestį, kuris dažnai sudaro 2-6 proc. pardavimo pajamų.
  3. Franšizės sutartis. Franšizės pirkėjas privalo pasirašyti sutartį su teisių turėtoju. Joje nurodomos pagrindinės veiklos taisyklės, privilegijos mokesčio dydis ir daugybė kitų dalykų.
  4. Teisių turėtojų problemos. Jei franšizę pardavusiai kompanijai ateina sunkūs laikai, tai pajunta ir franšizės turėtojas, kurį sieja su teisių turėtoju ne tik verslo sutartis, bet ir verslo koncepcija, vardas, produktai ar paslaugos.

Įsigyjant franšizę sunkumų gali sukelti pradinio kapitalo reikiamos sumos neturėjimas, nes pasirašant franšizės sutartį, franšizės gavėjas privalo (1) mokėti vienkartinį franšizės mokestį, kuris priklauso nuo veiklos pelningumo, bei privilegijos mokestį, (2) gauti patalpas (nuomoti arba įsigyti nuosavybės teise), (3) įsigyti įrengimų (daugeliu atvejų galima išsimokėtinai), (4) atlikti apipavidalinimą, nes dauguma teisių turėtojų turi sukūrę savo firminį iškabų komplektą, kurį privalo įsigyti franšizės pirkėjas, (5) nusipirkti pradinių atsargų (mažiausiai dviem savaitėms), (6) apsirūpinti apyvartiniu kapitalu, (7) mokėti reklamos mokestį (dauguma teisių turėtojų reikalauja iš franšizės pirkėjų, kad jie mokėtų reklamos privilegijos mokestį - tam tikrą pardavimo pajamų mokestį - į reklamos fondą). Iš jo finansuojama viso franšizių tinklo reklama nacionaliniu ir regioniniu mastu. Taip pat sudarius franšizės sutartį galimi sunkumai dėl didelių prekių kainų, kiekio, kvotų, grasinimų nutraukti sutartį, jei franšizės pirkėjas bandys savarankiškai plėtoti verslą, didelių nuostolių sutarties nutraukimo atveju.


Taigi franšizės davėjas, suteikdamas franšizę, įgyja galimybę per sąlyginai trumpą laiką išplėsti savo verslą, o franšizės gavėjas gauna gerai vartotojui žinomo verslo dalį, todėl nebereikia rūpintis, kaip pritraukti vartotoją prie savo prekės ar paslaugos. Didžioji dalis darbo bei finansinių išteklių krenta ant franšizės gavėjo pečių, todėl franšizės davėjas atsikrato daugelio su naujo verslo padalinio steigimu susijusių rūpesčių. Be to, franšizės šalys pasidalija galimą finansinę riziką, susijusią su verslo plėtimu, ir šiuo atveju nereikia bijoti, kad, kažkuriam padaliniui veikiant nepelningai, nuostolius reikės dengti visos įmonės sąskaita. Franšizės gavėjas moka franšizės davėjui tam tikrą mokestį, kuris padengia personalo apmokymus bei garantuoja nuolatinį verslo "palaikymą" - reklamą. Be to, franšizės davėjas turi teisę pastoviai kontroliuoti gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų kokybę, tačiau privalo teikti nuolatinę techninę bei konsultacinę paramą franšizės gavėjui. Franšizės davėjas bet kuriuo momentu iš franšizės gavėjo gali "atpirkti" atgal savo verslą. Daugiau apie franšizę galite rasti adresu http://www.fransizescentras.lt
Comments