Verslo vadyba‎ > ‎

Materialinių ir finansinių išteklių valdymas

Įmonės finansų vadyba - svarbiausias įmonės valdymo elementas, nes tenka apsispręsti, iš kur priimtiniausiomis sąlygomis gauti pinigų, kaip efektyviai valdyti turimus pinigus ir kaip juos tinkamiausiai išleisti.

Skaičiuojant finansus svarbu žinoti produktą ir jo kainą, rinkos dalį, planuojamus pardavimus, tiekimo šaltinius ir žaliavų kainas, gamybos ir veiklos sąnaudas, darbuotojų sąnaudas, įrangos sąnaudas ir kitas išlaidas, kurioms skirtas pradinis kapitalas, be to, numatomas balansas ir finansavimo šaltiniai.

Planuojami finansai skirstomi į dvi dalis: pradinį ir apyvartinį kapitalą. Pradinis kapitalas išskiriamas atskirai, nes jis bus reikalingas vienkartinėms sąnaudoms (pvz., įrangai įsigyti), o apyvartinis kapitalas bus reikalingas nuolatinei veiklai vykdyti.

Skaičiuojant pradinį kapitalą įtraukiamos įrangos ir baldų, žaliavų ir tiekimo sąnaudos, jų atsargos, kurių reikės pradžiai, mokesčių sąnaudos, taip pat išlaidos leidimams, užstatams, avansiniams mokėjimams, patalpų renovacijai, rinkodarai, narystei asociacijose, atlyginimams, kitiems apyvartiniams pinigams ir paliekamas rezervas nenumatytoms išlaidoms.

Įmonės kapitalo struktūrą atspindi akcininkų nuosavybės ir jų ilgalaikių įsipareigojimų (skolų) kiekybinis santykis. „Smulkaus ir vidutinio verslo valdymo žinynas" nurodo, kad skolintas kapitalas yra pranašesnis, nes už tokį kapitalą mokamos palūkanos mažina apmokestinamąjį pelną, todėl padidėja akcininkų grąža, be to, skolintas kapitalas yra pigesnis nei akcininkų nuosavybė, taigi, naudojant daugiau skolinto kapitalo, galima sumažinti vidutines svertines įmonės kapitalo sąnaudas, jei padidėjęs skolinto kapitalo mastas ženkliai nepadidina įmonės rizikos.

Norint sužinoti finansų poreikį, reikėtų suplanuoti išlaidas, sąnaudas.

Tiesiogines įmonės sąnaudas sudaro darbuotojų atlyginimai ir žaliavos, t.y. tokios sąnaudos, kurios gali būti konkrečiai priskirtos tam tikrai produkcijai ar paslaugai. Visos kitos išlaidos laikomos netiesioginėmis ir apima gamybos, funkcinių padalinių ir aptarnaujančių padalinių, bendras ir administracines, produkcijos pardavimo išlaidas.

Apskaičiuojant darbuotojų atlyginimus, analizuojamas kiekvieno darbuotojo atlyginimas, nustatoma kiekvieno darbo vertė, panašūs darbai sugrupuojami į darbo apmokėjimo kategorijas, įkainojama kiekviena darbo apmokėjimo kategorija, nustatomos apmokėjimo lygių ribos, nusprendžiama, ar bus taikomi priedai, priemokos, teisingai apskaičiuojami mokesčiai.

Skaičiuojant žaliavų sąnaudas, svarbu teisingai apskaičiuoti žaliavų normas, t.y. į jas būtina įtraukti grynąsias sunaudojamų žaliavų sąnaudas (konkretus medžiagos kiekis), atliekas ir nuostolius. Žinant žaliavų normas, galima apskaičiuoti ir jų poreikį. Poreikis apskaičiuojamas tam tikram laikui į priekį, t.y. suplanuojamos žaliavų atsargos. Tačiau atsargas reikia planuoti racionaliai, nes per didelis jų kiekis reiškia ir pinigų įšaldymą, ir sandėliavimo išlaidas. Atitinkamai nustatomas žaliavų pristatymo periodiškumas. Planuojant atsargas įvertinama jų dalis (procentinis kiekis kitų atžvilgiu) sandėlyje ir procentinė sandėliavimo vertė, nes tai padeda nustatyti suvartojimą ir tiekimo grandinės tikslumą. Be žaliavų, atsargas sudaro tarpiniai produktai (pvz., nebaigta gamyba) ir galutiniai, baigti gaminti produktai, jei produkcija yra prekė.

Susitarimų su tiekėjais dėl apmokėjimo terminų tikslumas itin svarbus planuojant finansus. Būtina stengtis gauti kuo ilgesnius atidėtus mokėjimus (vidutiniškai mokėjimai atidedami 30 d.).

Kainodara priklausys nuo pasirinkto produkto kokybės (kuo aukštesnė kokybė, tuo aukštesnė produkto kaina), nuo konkurentų kainų, rinkodaros strategijos ir, žinoma, pelningumo. Pagrindiniai kainos elementai yra du: savikaina ir pelnas, t.y. kaina = savikaina + pelnas.

Savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, o pelnas - tai nustatyta marža (priklausomai nuo prekės, ji būna 5-15 proc., paslaugoms - daugiau). Jeigu apskaičiavus tokią kainą matoma, kad konkurentų kainos yra dar didesnės, galima kainą fiksuoti pagal rinkos siūlomas kainas (svarbu nepamiršti, kad konkurentai gali savo kainas sumažinti, kad jų produktas taptų konkurencingesnis).

Planuojant pinigų srautus, reikėtų atsižvelgti į apyvartos ciklą - „tai laikas, reikalingas paversti pinigus atsargomis, gamyba ir vėl gauti pinigus", t.y. įskaičiuojamas laikas, per kurį produktas nuperkamas, pristatomas pirkėjui, už jį sumokama, žaliavų gulėjimo atsargoje laikotarpis, jų patekimo į gamybą laikas ir gulėjimas galutinio produkto atsargose, produkcijos pardavimo ir atsiskaitymo už produkciją laikotarpiai. Kitaip tariant, tai visas laikotarpis, per kurį patiriamos produkcijos gamybos ir realizavimo išlaidos ir pajamos.

Planuojant pinigų srautus ir pildant pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje matytųsi mėnesio įplaukos ir išlaidos, pravers pirkimų kvitai ir mokėjimo pavedimų bei pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros. Žinoma, tam reikia turėti pirminius apyskaitos sąvadus arba žurnalus, tokius kaip tiekėjų sąvadas, žaliavų sąvadas, pirkimo užsakymų sąvadas, pirkėjų sąvadas, pardavimų sąvadas, sutarčių sąvadas, darbuotojų ir jų laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan.

    Balansas = pajamos - sąnaudos
    Bendrosios veiklos sąnaudos = gamybos sąnaudos + veiklos išlaidos + nusidėvėjimas
    Pajamos = pardavimų pajamos - gamybos sąnaudos
    Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius = pajamos - bendrosios veiklos sąnaudos

Balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos formų pavyzdžių galima rasti VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos puslapyje adresu http://www.aat.lt prie patvirtintų 2 ir 3 verslo apskaitos standartų aprašymo priedų.

Siekiant nustatyti, ar efektyviai valdomi finansai, pirmiausia reikėtų juos išanalizuoti, t.y. įvertinti įmonės rezultatus, investavimo alternatyvas, išteklių panaudojimo racionalumą ir įmonės likvidumą (turto įkainojimas pinigais, nes ilgalaikis turtas yra laikomas nelikvidžiausiu). Įmonės efektyvumą atspindi daug įvairių rodiklių, kurių apskaičiavimo formules galima rasti adresu http://lt.wikipedia.org/wiki/Finansiniai_rodikliai.

Siekiant efektyviai valdyti finansus taip pat svarbu sekti pardavimus, atsiskaitymo būdus ir pirkėjų mokėjimus, nuspręsti, kaip bus panaudojamos gautos pajamos ir pelnas, planuoti mokesčius, atsižvelgti į rizikas.


Finansinio srauto apskaičiavimui labai svarbu teisingai įvertinti rizikas, iš kurių svarbiausios yra projekto techninė rizika (statybos, rangos, projektavimo ir t.t.), apimanti netikslumų apskaičiuojant sąnaudas ir įgyvendinimo terminus, nekontroliuojamų (force majeure) aplinkybių rizikas, veiklos rizika, kuri yra suprantama kaip netinkamo planavimo ir rezultatų įvertinimo rizika, išorinės rizikos (t.y. paklausos, kainų ar išteklių sąnaudų svyravimo, taip pat pirkėjų nemokumo ar infrastruktūros problemų rizikos), valstybinio reguliavimo rizika, kuri suprantama kaip nepalankaus teisinės bazės pokyčio (įstatymų išleidimo ar interpretacijos) rizika, finansinės rizikos, susijusios su palūkanų normos nestabilumu, finansavimo sąlygų pablogėjimu, netinkamos finansavimo valiutos pasirinkimu, su tarptautinėmis rinkomis susijusios rizikos - tai valiutos nestabilumo, politinės, saugumo rizikos, kalbos barjeras.

Daugiau informacijos finansų valdymo klausimais galima rasti (1) Ramsden Philip (2007). Finansai ne finansų vadovams. - Conto litera; (2) Rudytė Dalia (2007). Įmonės finansų pagrindai. - Lucilijus; (3) Berman Karen, Knight Joe, Case John (2006). Finansinė išmintis. - Verslo žinios.
Comments